KPMG analitikai įvertino tris galimus scenarijus ūkiui. Jei išsipildytų optimistinis scenarijus ir kuras brangtų tik 15 proc., Lietuvos ūkio sektorių energijos ištekliams skiriamos sąnaudos per metus išaugtų 14 proc. arba 650 mln. litų. Realistinio scenarijaus atveju, įmonių energijos ištekliams skiriamos sąnaudos per metus vidutiniškai padidėtų 22 proc. arba 1 mlrd. litų. Tačiau jei išsipildytų pesimistinės prognozės ir kuras brangtų net 50 proc., verslo energijos ištekliams skiriamos sąnaudos per metus padidėtų vidutiniškai 41 proc. arba 2 mlrd. litų.
Pasak R. Kasperavičiaus, tyrimas parodė, kad Lietuvos verslas yra ypač priklausomas nuo energijos išteklių kainų svyravimų, o riziką dar labiau didina energetinė priklausomybė nuo vieno energijos šaltinio. „Lietuva priklauso nuo vieno energijos tiekėjo, o kaip žinote, didžiausią dalį energijos perkame iš Rytų. Nesant savų konkurencingų energijos pajėgumų ir energijos išteklių tiekimo diversifikacijos, Lietuvos įmonės turi susitaikyti su didėjančiomis energetinių išteklių sąnaudomis“, - teigė R. Kasperavičius.
Eksperto teigimu, Lietuvai gyvybiškai svarbu didinti energijos išteklių šaltinių pasirinkimo įvairovę ir tęsti elektros jungčių su Lenkija ir Švedija projektus bei pasistatyti suskystintų gamtinių dujų terminalą. Be to, paraleliai svarbu plėtoti savus energijos gamybos pajėgumus – tęsti bazinę elektros generaciją užtikrinančios Visagino atominės elektrinės projektą ir kartu plėtoti atsinaujinančius energetikos šaltinius (biomasė, vėjo energetika).
KPMG – pasaulinis audito, mokesčių ir konsultacijų įmonių tinklas, veikiantis 150 pasaulio šalių ir turintis 138 000 dirbančių specialistų. Lietuvoje KPMG yra viena lyderiaujančių mokesčių, audito ir verslo konsultavimo paslaugų tiekėjų.
Ingrida Žaltauskaitė
Projektų vadovė, „BVRG Burson-Marsteller“
T: (8 5) 215 33 77, M: +370 640 15 557, ingrida@bvrg.lt