Tačiau kiekviena rinka turi specifinių savybių, susiformavusių dėl to, kad skirtingi vyriausybių sprendimai ir verslo strategijos įvairiose pasaulio šalyse turėjo skirtingą poveikį – vienur valdžios ir verslo skolos augo nuosaikiai, o kitur – jų augimas atrodo spartus ir nesustabdomas.
Nors Vakarų Europoje vadinamųjų blogų paskolų portfelių pardavimai yra įprasta praktika, Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse tokie sandoriai vis dar nėra populiarūs. Šią situaciją audito ir finansinių konsultacijų bendrovės KPMG Lietuvoje specialistai pirmiausia aiškina tuo, jog paskolų augimo banga Lietuvą palietė sąlyginai neseniai, tad bankuose dar nėra užsilikusių senųjų skolų, o ir pati bankinė rinka mūsų šalyje palyginus nėra didelė.
Priežasčių tam nemažai: Lietuvoje skolininkai vis dar gyvybingi, taigi bankams yra nemažai erdvės dirbti ir patiems išgauti vertę. Be to, Lietuvoje „distressed“ paskolų portfeliai sąlyginai nėra dideli, tad ir mažai pirkėjų: tarptautiniams investuotojams esame per maži, o mūsų šalyje specializuotų įmonių dar nėra.
Europos mastu dažnesni pardavimai vyksta parduodant užsienio portfelį arba uždarant veiklą toje šalyje, o Lietuvą beveik visi mūsų rinkoje veikiantys bankai laiko savo vadinamąja namų rinka, t. y. bankai yra suplaanvę dirbti Lietuvoje ir ateityje bei nemažinti administravimo aparato.
Tačiau reikalavimai bankams stiprinti kapitalo bazę bei pasikeitusi nuomonė dėl ekonomikos atsigavimo gali Lietuvoje padėti pagrindus kurtis paskolų portfelių rinkai. Po „Snoro“ banko žlugimo naujam savininkui ar savininkams perėmus paskolų administravimą, yra galimybė atsirasti paskolų portfelių pardavimų rinkai.
Individualius atskirų šalių privačių ir verslo paskolų vertinimus galite rasti KPMG studijoje. Tikiuosi, kad ši publikacija jus sudomins ir rekomenduoju susipažinti. Jei kiltų klausimų, kuriuos norėtumėte aptarti, nedvejodami susisiekite su manimi.