- Išlaidos pinigų plovimu prevencijai pasauliniu mastu išaugo 45 proc., tuo tarpu Baltijos šalių bankų vertinimu, jos išaugo nuo 20 iki 50 proc.
- Prasidėjus Arabų pavasariui, didesnis dėmesys skiriamas politikoje dalyvaujantiems asmenims (angl. PEP - „Politically exposed persons“)
2011 m. KPMG atlikto pasaulinio pinigų prevencijos tyrimo duomenimis, bankų valdybų susirūpinimą kova su pinigų plovimu į šalį nustūmė kiti prioritetai. Tyrimo metu atskleista, kad bankų valdybų, teikiančių pinigų plovimu prevencijai didelę svarbą, skaičius sumažėjo 9 proc. (nuo 71 proc. 2007 m. iki 62 proc. 2011 m.).
Brian Dilley, KPMG tinklo Pinigų plovimo prevencijos skyriaus vyriausias vadovas teigia: „Suprantama, kad bankų valdybos labiau rūpinosi tuo, kaip išgyventi ir atlaikyti reguliavimo aplinkos pokyčių bangą, tačiau būtina užtikrinti, kad pinigų plovimo prevencijos klausimas išliktų prioritetinis, nes kitaip, būtent dėl neatitikimo reikalavimams, didėja rizika gauti milžiniškas baudas arba gali žlugti veikla.“
Tuo pat metu pirmą kartą Baltijos šalyse atliktas tyrimas dėl pinigų plovimo prevencijos rodo, kad Baltijos šalyse veikiančių bankų valdybos pinigų plovimo prevencijai skiria ypatingą dėmesį (82 proc. respondentų Baltijos šalyse ir visi respondentai Latvijoje). Povilas Akstinas, KPMG Baltics, UAB, Asocijuotas direktorius Lietuvoje teigia: „Tai, kad Baltijos šalyse, ypatingai Latvijoje, veikiančių bankų valdybos skiria daug dėmesio pinigų plovimo prevencijai, rodo, jog bankai puikiai supranta, kad pinigų plovimo rizika, siejama su šio regiono finansų sektoriumi, yra išaugusi, o bankininkystės sektorius tampa vis labiau priklausomas nuo paslaugų, teikiamų užsienio klientams, ir su jomis susijusių operacijų srautų.“
Pasaulinės apklausos rezultatai parodė, kad nuo 2007 m. lėšos, skiriamos pinigų plovimo prevencijai, išaugo 45 proc. Planuojama, kad per ateinančius trejus metus šios išlaidos dar išaugs 28 proc. Tačiau buvo daugybė atvejų, kai pinigų plovimo prevencijos ekspertų numatytos būsimos išlaidos buvo nepakankamos. 2007 metais mažiau nei penktadalis (17 proc.) numatė 51 proc. ar dar didesnį augimą, tuo tarpu beveik trečdalis (31 proc.) teigė, kad jų išlaidos padidėjo minėta suma per tą patį laikotarpį praeityje.
84 proc. respondentų Baltijos šalyse teigia, kad lėšos, skiriamos užtikrinti taisyklių, taikomų pinigų plovimo prevencijai, laikymąsi išaugo daugiausiai nuo 21 iki 50 proc. Be to, dauguma apklausos dalyvių mano, kad lėšos, skiriamos užtikrinti taisyklių, taikomų pinigų plovimo prevencijai, laikymąsi per ateinančius trejus metus didės, tačiau šiek tiek mažiau nei praeityje.
Nepaisant didėjančių išlaidų, tik 10 proc. respondentų teigia, kad pinigų plovimo prevencijos funkcijos arba jų dalis atiduodama vykdyti trečiosioms šalims (angl. „outsourcing“), o 80 proc. respondentų teigė, jog tokios galimybės išvis nėra svarstę.
Panašu, kad bankai praleidžia progą pasinaudoti galimybe sutaupyti lėšų kai kurių mažesnės rizikos aspektų, įtrauktų į jų pinigų plovimo prevencijos programas, sąskaita.
Pirmą kartą į tyrimą įtraukta kyšininkavimo ir korupcijos prevencija.
Šios sritys iškart užėmė trečią vietą tarp daugiausiai lėšų reikalaujančių sričių. Tai rodo, jog Jungtinės Karalystės Kovos su kyšininkavimu įstatymo ir JAV Užsienio korupcijos akto platesnis teritorinis taikymas ir jų įtaka kitų šalių įstatymams yra veiksmingi. Baltijos šalyse šis faktorius nebuvo paminėtas kaip vienas iš reikalaujančių daugiausiai lėšų.
Pastarieji įvykiai Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje nulėmė tai, kad bankai, dalyvavę pasauliniame tyrime, skiria ypatingą dėmesį politikoje dalyvaujantiems asmenims (angl. PEPs – „Politically exposed persons“). Nuo 2007 metų, kai buvo atliktas mūsų tyrimas, respondentų, vykdančių formalias procedūras, skirtas politikoje dalyvaujančių asmenų nustatymui ir stebėjimui, skaičius išaugo nuo 71 iki 83 proc. Trečioji ES pinigų plovimo prevencijos direktyva, įsigaliojusi 2007 metais ir reikalaujanti, kad bankai stebėtų politikoje dalyvaujančius asmenis, pastebimai įtakojo daugelį Europos institucijų, vykdančių šias procedūras: jų skaičius išaugo nuo 65 proc. 2007 metais iki 94 proc. 2011 m. Atitinkamai ir Baltijos šalyse beveik visi respondentai yra įdiegę tam tikras procedūras, skirtas politikoje dalyvaujančių asmenų, kurie yra bankų klientai, nustatymui ir stebėjimui.
Brian Dilley teigimu: „2011 metų Arabų pavasariui virtus vasara ir besitęsiant toliau, pastebima, kad visame pasaulyje finansų institucijos tapo įžvalgesnės ir, siekdamos apsaugoti savo veiklą, pradėjo taikyti rizikos vertinimu pagrįstą metodiką, kurios tikslas – geriau pažinti savo klientus ir suprasti jų veiklą. Didžioji dalis finansinių institucijų (96 proc.) statusą „politikoje dalyvaujantis asmuo“ laiko rizikos faktoriumi.